Didžiųjų miestų gyventojų fizinio aktyvumo statistika gruodžio mėnesį prastėjo, skelbia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA), remdamasi „Google Mobility“ ir sveikatingumo klubų nuotolinių treniruočių prisijungimų duomenimis. Asociacija ragina valstybės pareigūnus nepamiršti dėmesio visuomenės sveikos gyvensenos skatinimui ir priminti apie galimybes mankštintis namuose, nuotoliniu būdu vykdomuose užsiėmimuose.
Gyventojų judėjimą parkuose, paplūdimiuose ir kitose viešose rekreacinėse zonose atspindinti „Google Mobility“ statistika rodo, kad didesnę gruodžio mėnesio dalį fiksuotas aktyvumo mažėjimas, gruodžio viduryje po karantino sugriežtinimo ir judėjimo apribojimų siekė net –30 proc. kritimą. Savaitgaliais parkų lankytojų fiksuota daugiau, tačiau aktyvumas neviršijo įprasto sezonui lygio – pirmomis Kalėdų dienomis bendrai visoje Lietuvoje parkų lankymo pokytis buvo 0 proc., lyginant su atskaitos tašku, 2020 metų sausio mėnesiu. Didžiuosiuose miestuose atitinkamai rodiklis svyravo tarp -14 proc. smukimo Kaune, -2 proc. smukimo Vilniuje ir 4 proc. augimo Klaipėdoje.
Pasak asociacijos valdybos nario Vidmanto Šiugždinio, pranešimai apie pajūryje ar parkuose užfiksuotą lankytojų pagausėjimą yra momentinio sezoninio suaktyvėjimo simptomai ir neatspindi bendros tendencijos.
„Suaktyvėjimą galima labai lengvai prognozuoti – kai oras giedras, nevėjuota, kai savaitgalis. Kadangi žmonės paprastai renkasi lengvai prieinamas, populiarias pasivaikščiojimų vietas, viešosios tvarkos tarnyboms tikrai neturi būti sudėtinga užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi, tinkamai identifikavus laiką ir vietą. Tuo tarpu žiūrint į bendrą statistiką, akivaizdu, kad didžiąją laiko dalį parkuose judėjimo mažai. Todėl mes raginame lauke sportuojančius, besimankštinančius žmones rinktis ne tokias populiarias vietas, dažniau išeiti pasivaikščioti eilinę dieną. Valstybės pareigūnų aiškios rekomendacijos šioje vietoje irgi būtų labai naudingos“, – sakė V. Šiugždinis.
V. Šiugždinis taip pat atkreipė dėmesį į kitą neraminantį rodiklį – aktyvumo mažėjimą tarp tos visuomenės dalies, kuri rinkosi sportą namuose.
„Sugriežtinus karantiną ir apribojus judėjimą, gyvenamosiose vietose tuo pačiu stebėtas praleidžiamo laiko augimas Vilniuje ir Klaipėdoje virš 30 proc., Kaune – beveik 40 procentų. Tai – labai didelis pokytis, turint galvoje, kad jau iki tol didžioji dalis žmonių dirbdavo iš namų ir ten praleisdavo 15 – 18 valandų per parą. Uždarius daugumą prekybos, paslaugų, laisvalaikio vietų, būtinybės judėti nebeliko – o iš parkų statistikos matome, kad ir į lauką išeinama retai. Tokiu atveju galėtume tikėtis, kad didės nuotolinių treniruočių dalyvių skaičius. Tačiau čia mes, stebėdami klubų paskyras, irgi matome aktyvumo kritimą“, - sakė V. Šiugždinis.
Didžiųjų šalies sveikatingumo klubų duomenimis, prie nuotolinių treniruočių šiuo metu jungiasi vos 15 proc. buvusių lankytojų. Gruodį šis rodiklis smuko apie 20 proc., lyginant su lapkričiu.
„Viruso plitimo suvaldymas, be abejo, yra prioritetas. Bet gesinant vieną gaisrą ir nesidairant į šalis, gali užsiliepsnoti kiti gaisrai, todėl jau laikas labai rimtai susirūpinti ir atkreipti dėmesį ir į būsimuosius liekamuosius reiškinius visuomenės sveikatai. Toliau smukdydami aktyvumą, naikinsime imunitetą ir prieisime prie lėtinių ligų dažnėjimo problemos“, – pabrėžė V. Šiugždinis.
LSKA skelbia, kad sausio mėnesį sveikatingumo klubai planuoja aktyvią nuotolinę veiklą – klubų paskyrose vyks atviros treniruotės, sporto ir mitybos specialistų paskaitos.
„Mes prašome valstybės pareigūnų skatinti visuomenę būti fiziškai aktyviems, naudotis nuotoliniu būdu siūlomais užsiėmimais. Tai yra būtina siekiant išvengti nutukimo, hipertenzijos, diabeto metabolinio sindromo ir kitų ligų skaičiaus augimo, - aiškino asociacijos valdybos narys V. Šiugždinis. Na, o Lietuvos sporto klubai užtikrina ir toliau užtikrins daug naudingo turinio siekiant gerinti visuomenės sveikatą ir nemaža jo dalis prieinama ir nemokamai“.
Norintiems palaikyti fizinio aktyvumo lygį karantino metu, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija pataria laikytis kurios nors iš paprastų taisyklių: aktyviau judėti, mankštintis bent tris kartus per savaitę, tam skirti bent nuo pusvalandžio iki valandos laiko, judėjimui lauke rinktis ne tik savaitgalius, o geriau eilines savaitės dienas, kai lankytojų parkuose mažiau, sportuoti vieniems, o vaikštant laikytis saugumo taisyklių.