asociacijos narystė

Trenerių registras

EREPS Trenerių registras

23 Birželis

Naujienos

Ragina Vyriausybę imtis Lietuvos sveikatingumo ir sporto strategijos

2021 m. Birželio 23 d.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) prašo LR Vyriausybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės kuo skubiau parengti Lietuvos sveikatingumo ir sporto strategiją.

„Paskutinė Lietuvos sporto strategija buvo patvirtinta 2011 m. ir turėjo būti vykdoma iki 2020 m. Tačiau 2019 m. panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, kuris buvo atsakingas už jos įgyvendinimą, sveikatingumas ir sportas liko nuošalėje. Jeigu pažiūrėtume į strategijoje keltus tikslus – nemaža dalis jų taip ir liko nepasiekti“, - sako LSKA vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Anot jo, šiuo metu sunkius laikus išgyvena tiek sveikatingumo, tiek ir profesionalaus sporto sektorius. Nors viliamasi, kad vakar Seimo priimtas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas padės daliai sveikatingumo klubų nebankrutuoti, tačiau blogiausia, jog sveikatingumo klubai yra likę be kuruojančios valstybinės institucijos.

„Man tikrai sunku suvokti kodėl sportas niekam iš politikų nerūpi ir yra paliktas ant ledo. Lyg ir Vyriausybės programoje yra įrašyta, ir Seimo narių buvusių sportininkų turim. Ir sveikatingumo propaguotojų ir mėgėjų valdžioje turim, ir krepšinio šalis esam, tačiau padėtis ne tik negerėja, o stipriai suprastėjo“, - stebisi V. Šiugždinis.

Tarptautinių organizacijų skaičiavimai rodo, kad investicijos į sveikatingumo industrijos stabilios veiklos užtikrinimą yra dešimtis kartų mažesnės, nei vėliau tenka investuoti į sveikatos sistemą. LSKA ragina Vyriausybę parengti ne tik sveikatingumo ir sporto strategiją, tačiau ir ilgalaikę visuomenės sveikatinimo bei švietimo strategiją, numatyti tam dedikuotą finansavimą.

Neseniai skelbtas Pasaulinės nutukimo federacijos (PNF) naujausias tyrimas atskleidė tiesioginį ryšį tarp mirtingumo nuo COVID-19 viruso ir nutukusių bei viršsvorio turinčių žmonių. Iš 2,5 mln. nuo koronaviruso iki šių metų vasario pabaigos mirusių žmonių, net 2,2 mln. mirė šalyse, kuriose daugiau nei pusė gyventojų yra nutukę.

Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, kurie apžvelgiami tyrime, iki 2025 m. pasaulio ekonomikos nuostoliai dėl COVID-19 gali siekti 22 trilijonus JAV dolerių. Tyrėjai nurodo, jog fizinio aktyvumo stoka ir nutukimo prevencijos ignoravimas tiesiogiai susiję su daugelio šalių patiriamais finansiniais nuostoliais.

Lietuva pagal tyrimą daugiau nei dešimtyje statistinių sričių Europoje atrodo itin prastai, o pagal nutukusių žmonių procentą – penkta Europoje.

LSKA užsakymu pavasarį reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter“, nustatė, kad per karantiną net 46 proc. Lietuvos gyventojų jau buvo priaugę svorio. 24 proc. nurodė, jog kūno masė padidėjo 1-3 kg., sunkesni 4-5 kg. tapo 13 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg. padidėjo 9 proc. dalyvavusių apklausoje.

„Pagal 2011 m. LR Seimo patvirtintą valstybinę sporto plėtros strategiją, jau pernai mirtingumas dėl kraujotakos ligų turėjo būti sumažėjęs nuo 54 proc. fiksuotų 2006 m. iki 40 proc. Tačiau 2019 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. visų mirusiųjų. Šiuo metu, mes kaip šalis, neturim nei sveikatingumo strategijos, nei tikslų, nei deramo finansavimo. Profesionaliajam ir masiniam sporte situacija taip pat nuolat blogėja“, - teigia LSKA vadovas.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad kuo skubiau būtų sukurta sveikatingumo ir sporto strategija. Priešingu atveju Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame sveikatingumui ir sportui vietos nerasta, bus pasmerktas nesėkmei kartu su pasiligojusia visuomene.

Daugiau informacijos:
LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis

Mob. Tel. 8 686 51581, vidmantas@lska.eu

« Atgal į sąrašą