Vidmantas Šiugždinis, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) valdybos narys:
„Visuomenės fizinį aktyvumą karantino metu iliustruojantys „Google Mobility“ duomenys toliau rodo prastėjančias tendencijas, šį kartą – labai didelį kritimą.
Atnaujinta statistika, apimanti laikotarpį iki lapkričio 13 dienos, rodo ženklų parkų lankomumo smukimą. Klaipėdoje neigiamas pokytis siekia net 41 procentą – paskutinėje ataskaitoje buvo fiksuotas 9 procentų didesnis lankomumas, lyginant su atskaitos tašku, o dabar fiksuotas kritimas net iki -32 proc.
Panašios tendencijos ir Kaune, kur parkų lankymo statistika rodo kritimą iki -22 proc., o Vilniuje lapkričio 13 dienos ataskaitoje fiksuotas smukimas iki -17 proc.
Ši dinamika turi labai aiškią kryptį – žemyn. Vilniuje iki lapkričio 8 dienos dar fiksuotas 2 proc. didesnis parkų lankomumas, tačiau lapkričio 10 dieną rodiklis jau buvo neigiamas, -4 proc., o toliau matome dar didesnį kritimą. Ypatingai išraiškinga Klaipėdos statistika, kur vos per penkias dienas rodiklis nusmuko nuo teigiamų 39 procentų iki -32. Tai reiškia, kad lankytojų parkuose per paskutinį mėnesį, įskaitant maždaug tris savaites iki griežto karantino, buvo beveik trečdaliu mažiau, nei metų pradžioje, žiemos mėnesiais, kurie imami kaip atskaitos taškas.
Reikia pabrėžti - mes nekalbame apie palyginimą su vasara, kai parkai pilni. Žiemą parkuose lankytojų nėra daug, taigi jei dabar mes matome mažėjimą net virš 30 proc., reiškia, kad žmonės beveik neišeina į parkus.
Šiuos duomenis galima interpretuoti vienareikšmiškai – dar neįvedus karantino, žmonės baimindamiesi viruso pradėjo vis mažiau judėti. Ir čia mes nekalbame apie keliones į darbą ar prekybos centrus – būtent čia fiksuojamas mobilumo mažėjimas leido tikėtis, kad žmonės pasuks į parkus. Deja, to neįvyko – žmonės tiesiog nustojo judėti. Net uždarius sveikatingumo klubus, fizinio aktyvumo padidėjimo viešose erdvėse nematome – kalbame apie 100 tūkstančių žmonių, kurie tiesiog nustojo mankštintis.
Iki šiol apie šią statistiką beveik nekalbama, kaip ir apie poreikį judėti. Tai didžiulis skirtumas nuo praėjusio pavasario, kai karantino metu buvo raginama judėti, išeiti pasivaikščioti. Dabar tokios retorikos visiškai negirdime. Neabejotinai, kritęs fizinio aktyvumo lygis yra susijęs su tokia tyla.
Medikai vienareikšmiškai teigia, kad ilgesnis aktyvumo stygius gali nėra sveikas. Todėl matydami skaičius prieš akis, turime kuo greičiau pripažinti, kad turime labai realią bręstančią sveikatingumo problemą. Ją dar nevėlu spręsti – mes labai tikimės, kad NVSC, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybės vadovų suburti ekspertai atkreips dėmesį į objektyvią statistiką ir imsis sprendimų.“
Fizinio aktyvumo pokyčio duomenys didžiuosiuose miestuose:
|
|
Lapkričio 8 |
Lapkričio 10 |
Lapkričio 13 |
|
Vilniaus miestas |
2 |
-4 |
-17 |
|
Kauno miestas |
0 |
0 |
-22 |
|
Klaipėdos miestas |
39 |
9 |
-32 |
*Nurodomas procentinis pokytis per paskutines 5 savaites, lyginant su atskaitos tašku - 2020 m. sausio 3 - vasario 6 dienomis
Parengė LSKA. Šaltinis: Google Community Mobility Reports, https://www.google.com/covid19/mobility/