asociacijos narystė

Trenerių registras

30 Kovas

Naujienos

Pasaulyje atlikti nauji tyrimai atskleidžia liūdinančią sąsają tarp viršsvorio ir sunkesnių COVID-19 formų

2021 m. Kovo 30 d.

Nutukusiems ir turintiems viršsvorio pandemija smogė stipriausiai

Pasaulinės nutukimo federacijos (PNF) naujausias tyrimas patvirtino tiesioginį ryšį tarp mirtingumo nuo COVID-19 viruso ir nutukusių bei viršsvorio turinčių žmonių. Iš 2,5 mln. nuo koronaviruso iki šių metų vasario pabaigos mirusių žmonių, net 2,2 mln. mirė šalyse, kuriose daugiau nei pusė gyventojų yra nutukę.

Tyrimui vadovavęs vyriausiasis PNF patarėjas politikos klausimais Timas Lobsteinas, dirbantis Sidnėjaus universitete, o anksčiau buvęs Pasaulio sveikatos organizacijos patarėjas, pateikė detalią, medicininiais stebėjimais ir statistiniais duomenimis parengtą 185 šalių analizę.

„PNF mokslininko T. Lobsteino vadovautas tyrimas aiškiai įrodė, kad nutukimas ir viršsvoris yra antras rizikos faktorius sergantiems COVID-19 po amžiaus. Nutukę žmonės užsikrėtę koronavirusu susiduria su didesne hospitalizacijos ir mirties rizika. Vien Dižiojoje Britanijoje 36 proc. hospitalizacijų ir mirčių siejama su nutukimu ir fizinio aktyvumo stoka“, - tyrimo išvadą komentavo Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį ir į ekonominį faktorių. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, kurie apžvelgiami tyrime, iki 2025 m. pasaulio ekonomikos nuostoliai dėl COVID-19 gali siekti 22 trilijonus JAV dolerių. Tyrėjai siekia atkreipti Vyriausybių dėmesį, jog fizinio aktyvumo stoka ir nutukimo prevencijos ignoravimas tiesiogiai susiję su daugelio šalių patiriamais finansiniais nuostoliais.

Analizuojant tyrime pateikiamus Lietuvos duomenis – pagal daugiau nei dešimt statistinių sričių Europoje atrodome itin prastai, o pagal nutukusių žmonių procentą – penkti Europoje.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA), jau prieš kelis mėnesius, stebėdama tragiškai prastėjančią fizinę bei emocinę visuomenės sveikatą ir nesulaukdama deramo LR Vyriausybės, Sveikatos Apsaugos, Švietimo, Mokslo ir Sporto bei Ekonomikos ir Inovacijų ministrų dėmesio sporto ir sveikatingumo sektoriui, inicijavo visuomenės tyrimą.

LSKA užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter“, siekė išsiaiškinti suaugusių šalies gyventojų sveikos gyvensenos įpročius karantino metu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per karantiną net 46 proc. Lietuvos gyventojų jau buvo priaugę svorio. 24 proc. nurodė, jog kūno masė padidėjo 1-3 kg., sunkesni 4-5 kg. tapo 13 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg. padidėjo 9 proc. dalyvavusių apklausoje.

„Ši Vyriausybė nuvilia savo sveikatos politikos trumparegiškumu. Nesiimama prevencijos veiksmų, kad pasibaigus karantinui pavargusi visuomenė susidurtų su mažesniais neigiamais padariniais. Mumis netiki, tačiau pasaulinio lygio ekspertai aiškiai įrodė, kad pasekmės bus liūdnos ir spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui padidins iki dar nematytų aukštumų. Kentės ir medikai, ir biudžetas. Niekas nesirūpina fizine bei emocine gyventojų sveikata. Jau matome padarinius ir gaila, bet tai tik pradžia“, - sako V. Šiugždinis. „Arba reikia skiepyti žmones turinčius viršsvorio arba padėti šią sveikatos problemą spręsti su sporto klubų bei trenerių pagalba“.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų antro finansinės paramos paketo. Juolab, daugelis Pasaulio ir Europos tyrimų parodė, kad užsikrėtimų skaičius Covid-19 sveikatingumo klubuose yra ypač žemas.

„Sporto klubų sektoriuje jau prasidėjo pirmieji bankrotai bei iškraustymai. Sveikatingumo klubai – viena iš labiausiai nukentėjusių veiklų, kuri dėl karantino negalėjo vykdyti veiklos jau daugiau negu 6 mėnesius. Dėl įvestų apribojimų sveikatingumo klubų pajamos krito daugiau kaip 90 proc. Net ir atlaisvinus apribojimus, be valstybės pagalbos daugeliui operatorių bus neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo, prisidedant prie visuomenės fizinio aktyvumo“, - tvirtino V. Šiugždinis.

Investicijos į sveikatingumo industrijos stabilios veiklos užtikrinimą yra dešimtis kartų mažesnės, nei vėliau reikės investuoti į sveikatos sistemą. Vyriausybė raginama ne tik atverti sveikatingumo klubus prioriteto tvarka, tačiau ir parengti ilgalaikę visuomenės sveikatinimo bei švietimo strategiją, numatyti tam dedikuotą finansavimą.

„Situacija paradoksali – neturime nei sporto strategijos, nei ministerijos, kuri rūpintųsi ir būtų atsakinga už sveikatingumo ir sporto sektorių. Nei juoktis, nei verkti – Vyriausybės atstovai gūžčioja pečiais ir rodo vieni į kitus pirštais. Tiek tų ambicijų ir proveržio“, - sako LSKA prezidentas.

Visą Pasaulio nutukimo federacijos tyrimą galite rasti: https://www.worldobesityday.org/assets/downloads/COVID-19_and_Obesity-The_2021_Atlas.pdf

 

Daugiau informacijos:
LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis

Mob. Tel. 8 686 51581, vidmantas@lska.eu